2005m. vaikų stovykla

Jei liepos mėnesio pradžioje būtumėte poilsiavę prie Stirnių ežero, jus tikrai būtų linksminęs vaikų klegesys. Mūsų stovykloje jiems buvo dėl ko džiugiai klegėti, nors tuoj pat atvykusius poilsiautojus pasitikome keletą kilometrų iki stovyklavietės ir pavertėme „belaisviais“. Pačioje stovyklavietėje laukiantys tėveliai ir vadovai permirko po krušos, o „belaisviai“ ėjo pėstute į Babiloną ir pasiekė jį sausut sausutėliai! Jų laukė tikras babiloniškas vergų turgus, kuriame pirkliai-vadovai išsipirko kiekvieną poilsiautoją į savo būrį. Po kelionės teko valgyti ir Babilono šalies maistą – papločius. Visus priedus ant jų teko dėti rankomis: ne vienas iš pradžių ieškojo ant stalo šakutės, bet supratęs, kad valgo ne namuose, apsiėjo ir be jos. Toks smagumas ne visiems leistinas namie! Klegėdami vaikai ėjo pėstute, klegėdami rankomis valgė rytietišką maistą ir klegėdami skubėjo ruošti savo guolį pirmajai nakčiai savo būryje.

Visas aštuonias dienas vadovas ir 7-8 vaikai dalijosi savo gyvenimu. Vadovams teko būti pavyzdžiu ne tik vaikams, bet ir jų globon patekusius 1-2 pagalbininkus. Anksčiau patys poilsiavę vaikų stovykloje, šie paaugliai dabar noriai vyko talkininkauti ir sekti vadovų pėdomis. Pagalbininkai susidraugavo su vaikais, be raginimų su jais žaidė futbolą, krepšinį, beisbolą, darė darbelius, maudėsi, bendravo kaip vyresnieji broliai ir sesės.

Liepos 6-ąją mums visiems teko dalyvauti Mindaugo karūnavimo ceremonijoje. Pagiedoję Lietuvos himną, išsirinkome tikrą Mindaugą sau karaliumi. Jis buvo toks kuklus, kad karaliauti visiems kitiems nepanoro. Kaip pats sakė norįs būti savo draugų tarpe kaip draugas.

Išradingas vadovas Dovydas vaikams paruošė staigmeną – ant kalniuko paklojo ilgą tento gabalą ir pylė ant jo vandenį, o vaikai išsimuilavę pilvus ant jo čiuožė. Linksmas vaikų (ir ne tik!) klegesys girdėjosi net kitame ežero krante!

Mylėdami vaikus mes norime, kad jie būtų linksmi ne tik čia žemėje, bet ir vieną dieną džiugiai klegėtų stovėdami prieš Dievą Tėvą. Todėl vadovai meldžiasi už vaikus, pasakoja jiems apie tikrąjį Dievą, Jo darbus ir stebuklus. Šiais metais vaikai susipažino su Biblijos veikėju Danieliumi. Jis ypatingas jaunuolis, kurį priešai paėmė į Babilono vergystę, bet išlaikydamas Dievą savo širdyje ir Jo klausydamas Danielius liko stiprus žmogus. Vaikams pasakojome, kaip svarbu, apsaugoti savo protus nuo okultinių praktikavimų, nekenkti savo kūnui kenksmingomis medžiagomis, pasakyti blogiui ne. Labai norėjome, kad vaikai pasimokytų iš Danieliaus, kaip galima užaugti stipriu žmogumi mūsų visuomenėje. Vienas vadovas, karatė treneris, demonstravo savo meistriškumą, bet pripažino, kad tik su Dievu galima tapti vidumi stipriu žmogumi.

Stovyklą vainikuoja nuoširdūs vaikų prisipažinimai. Aštuonmetė mergaitė prisipažino: „Iki stovyklos aš netikėjau, kad Dievas yra, bet dabar suprantu, kad Jis tikrai yra, ir noriu su Juo gyventi!“

Pailsėję, įdegę kaitrioje saulėje, išsimaudę iki soties, pasidarę aibę darbelių, prisižaidę įvairiausių žaidimų, susiradę draugų, pilni gerų įspūdžių, pajutę vadovų meilę ir atvirumą, labiau susipažinę su Dievu vaikai sulaukė tėvelių ir klegėdami iškeliavo namo į skirtingus Lietuvos kraštus. Jų klegėjimą tikimės išgirsti dar šį rudenį per stovyklautojų sąskrydį Kaune.

Rašyti atsakymą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>